Įdomios moksleivių patirtys vargonų renginyje

Spalio 8 d. įvairiais instrumentais grojantys Anykščių muzikos mokyklos moksleiviai ir jų mokytojai dalyvavo vargonų renginyje „Instrumentų karalius kviečia“. Šv. Mato bažnyčioje gausiai susirinkusiems klausytojams paskaitą apie šį muzikos instrumentą – dar vadinamą instrumentų karaliumi – bei meistriškumo pamokas vedė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė Vida Prekerytė. Savo pasakojimu renginio vedėja moksleivius labai sudomino ir jie patys išbandė vargonų klaviatūras rankoms ir kojoms, įsiklausydami į vargonų registrų spalvas bei apsilankydami instrumento viduje. Meistriškumo pamokoje mokytoja V. Prekerytė mokė pianistus grojimo vargonais judesių, prisilietimo prie klavišo būdų, muzikos atlikimo keliomis klaviatūromis, o vargonų kaip instrumentų karaliaus galimybes pristatė viešnia vargonininkė Indrė Gerikaitė, surengdama koncertą, kurį baigė žymiąja J. S. Bacho tokata d-moll, sužavėjusia klausytojus.

Elžbieta Bugailiškytė:

Man vargonai – savotiškas ir įspūdingas instrumentas, kurį įvaldyti yra sudėtinga. Vien pagalvojus, kiek darbo reikėjo įdėti, kad žmonės bažnyčioje galėtų jų klausytis… Kai pamačiau vargonus, pagalvojau: ,,kiek laiko truko šio milžino statyba?”. Juk šiais laikais viskas gaminama fabrikuose, per sekundes turime šimtus naujų prekių, taip gaminami net muzikos instrumentai. O Anykščių šv. Mato bažnyčios vargonų paprastai fabrike nepagaminsi: reikia labai daug pastangų įdėti ne vienam žmogui ne tik paruošiant atskiras detales, bet po to dar jas sumontuojant kaip kokį kelių aukštų pastatą…

Vargonai turi net savo kambarėlį, kuriame – visi mechanizmai. Nežinau, kaip tai pavadinti, bet man panašu į katilinę. Iki šiol neįsivaizdavau, kaip, paspaudus klavišą, išgaunamas garsas iš kažkokios ,,dūdos”? Kai man paaiškino, supratau, bet tai dar ir dabar mano galvoje – neįtikėtina.

Kai meistriškumo pamokoje mane pakvietė pagroti vargonais, prisėdusi pastebėjau tris klaviatūras ir iš abiejų pusių registrus. Dar buvo ir pedalai: medinės lentelės, atvaizduojančios klavišus, kuriais groja kojos – visai kitaip įsivaizdavau vargonus. Grodama baroko epochos kūrinį – kompozitoriaus G. F. Hendelio pasakaliją g-moll – kurį klasėje pasiruošėme su savo mokytoja, pastebėjau, kad vargonininkams reikia išlavinti puikią koordinaciją, nes kartais reikia groti abiem rankom skirtingose klaviatūrose bei tuo pat metu kojomis minti pedalus. Nors buvo nelengva, bet visgi vargonais groti man labai patiko.

O kas dar su jais nė karto negrojo, labai rekomenduoju išbandyti!

Faustina Kiaušaitė:

Šį antradienį mes, muzikos mokyklos mokiniai, rinkomės į Anykščių šv. Mato bažnyčią, kur dalyvavome meistriškumo pamokoje, klausėmės vargonų atsiradimo istorijos bei susipažinome su šio tikrai karališko instrumento subtilybėmis. Po teorinio pristatymo keli fortepijono klasės mokiniai turėjome puikią galimybę prisiliest prie instrumento ir, padedant vargonų meistrei, bandėme skambinti savo pjeses. Asmeniškai man tai buvo labai įdomus potyris. Nors vargonai – klavišinis instrumentas, bet, palyginus su fortepijonu, visai kitoks. Šios trumpos meistriškumo pamokos metu sužinojau daug naujų dalykų: kaip girdimas garsas priklauso nuo instrumento registrų pasirinkimo, kokią funkciją atlieka pedalai bei kokiais judesiais užgaunamas vargonų klavišas. Tai buvo nuostabi patirtis, kurią tikrai norėčiau pakartoti ateityje!